Į kino ekranus su didžiausiu trenksmu sugrįžo Kristoferio Nolano (Christoper Nolan) “Tamsusis riteris“. Gal pirmiausia reiktų atsižvelgti į vieną faktą, jog po visų senesnių Betmenų (“Batman and Robin“, “Batman Forever“, o ypač po to absurdiškai tragiško “Batman“ serialo su Adam’u West’u) mane net purtė nuo minties apie naują Betmeną. Ir kad ir ką žmonės kalbėjo, kad ir kaip kreivai žiūrėjo į klausimą “Matei darknaitą?“ atsakius “Ne.“, nenusileidau ir pasidaviau savo alergijai žmogui šikšnosparnio kostiumu. Nors internetas lydėsi nuo liaupsių mirusiam Hytui Ledžeriui, principingai laikiausi ir nežiūrėjau, kaip ten kas daro “KAPOOOOW“. Bet galiausiai buvau palaužtas neturėjimo ką veikti ir nusprendžiau pasižiūrėti abi senesniąsias dalis. Tai buvo maždaug prieš 3 savaites ir per tą laiką abi dalis peržiūrėjau po du kartus. Įspūdis buvo beprotiškai geras ir šie Nolano, nepasismulkinsiu skeldamas riebiai, šedevrai išgydė mane nuo tos alergijos. Taigi, degdamas nekantrumu laukiau paskutiniosios trilogijos dalies, juolab, kad joje blogiukas yra Beinas, kuris ankstesniame Betmene buvo tik eilinis narkotikų prifarširuotas imtynininkas. Buvo visai įdomu, kaip viskas gali pakrypti, atsižvelgiant į naujovišką Džokerio versiją “Tamsos riteryje“. Iki filmo pasirodymo maniakiškai skaičiau visas EW rašliavas, peržiūrėjau visus interviu, perklausiau visą garso takelį, kurį sukūrė originalumo nestokojantis kompozitorius Hansas Zimeris (Hans Zimmer). Ir taip atėjo metas filmo peržiūrai.
Štai taip atrodo 8 metus iš namų neišėjęs Briusas. Visas apšepęs.
Trumpai apie filmą. Po to, kai antrojoje dalyje Betmenas prisiėmė kaltę už visus Harvio Dento padarytus nusikaltimus, taip išlaikydamas nusikaltėlius už grotų, praėjo 8 metai. Tiek laiko niekas nematė nei Betmeno, nei paties Briuso Veino, kuris yra nusilpęs ir praradęs norą bendrauti su išoriniu pasauliu. Be to, jis investavo beveik visus savo pinigus į naują energijos šaltinį, kuris ne itin nusisekė. Tačiau Gotame vyrauja taika, stambių nusikaltimų ar nusikaltėlių neliko, todėl ir Betmenui sugrįžti nėra prasmės. Tačiau į Gotamą atkeliauja naujas blogis. Beinas ir jo samdinių armija. Beinas yra vienintelis jėga ir greičiu Betmenui prilygti galintis priešininkas. Nusilpęs Betmenas negali pasipriešinti Beinui, todėl kova pralaimima. Kaip kančia jam paskiriama patekti į pragarą Žemėje, į vietą, iš kurios kojos nėra iškėlęs nė vienas vyras. Tuo pačiu jam yra rodoma tiesioginė transliacija iš jo gimtojo miesto, kuris po truputį naikina save. Ar Briusui pavyks ištrūkti iš nelaisvės ir išgelbėti Gotamą nuo siautėjančios samdinių armijos bei pragaištingos netolimos ateities? Tai sužinos tik filmą matę žmonės.
Kova, kurios laukti vertėjo. Kad ir jos pradžia keista.
Dabar kiek plačiau apie viską. Kaip žinia, K. Nolanas sugebėjo surinkti didelę nuostabiai talentingu bei žinomų aktorių grupę ir iš jų išspausti visą aktorystės talentą. Iki paskutinės dulkelės. Nepaisant to fakto, jog visa trilogija yra vadinama “Pradžios“ (Inception) sueiga, faktas išlieka koks ir buvęs – daugybė gerų aktorių padarė gerą kūrinį, vertą kiekvieno cento išleisto už bilietą. Kristianas Beilas (Christian Bale), kaip visuomet, savo vaidmenį atliko nepriekaištingai. Nuo kūno apleisto ir traumų pakirsto Briuso Veino iki jau jėgas atgavusio Betmeno. Tačiau stebėtis nėra ko, nes Beilas savo vaidmenis atlieka itin gerai, kruopštus ir detalus pateikimas akivaizdžiai matomas vien dėl to, kad jis keičia savo išvaizdą kiekvienam vaidmeniui. Turiu omenyje, atsikrato svorio iki griaučių (Mašiniste) ar prisiaugina kalną raumenų. Jis taip pat puikiai geba perteikti savo emocijas dažnai šaltai atrodančiame veide. Taip ir šioje dalyje, kiekvienas gautas smūgis ar pasikabinimas atrodė toks tikroviškas, jog net sutraukė veidą ir per sukąstus dantis iškošiau “Uffffff“.
“Kaip išardyti lėktuvą“
Prie šio talentingo aktoriaus taip pat prisidėjo dar vienas jaunas ir sparčiai į kino aukštumas kylantis aktorius – Tomas Hardis. Nepaisant pusę veido dengiančios kaukės, kuri Tomo balsą pavertė it kyborgo – pamišusio nacių mokslininko, visi veiksmai, visos emocijos buvo perteikiamos būtent likusia matoma veido dalimi – akimis. Galima būtų sakyti, jog vaidmuo labai nedėkingas. Juk negali panaudoti savo balso, nuo kurio apsiseilėja pusė pasaulio moterų, negali naudoti apatinės veido dalies, kuri iš esmės perteikia visas emocijas. Tačiau T. Hardis susitvarkė su šia užduotimi. Jo akyse degė liepsna, aklas įniršis, siekis naikinti, o filmo pabaigoje – ir kitos emocijos. Ir nepaisant didelės Beino meilės savo liemenei (tai akivaizdžiai matėsi su kiekvienu prisilietimu prie skvernų), dalį filmo Hardis vaikščiojo apnuoginęs raumenis. Po filmo (ir trumpai filmo metu) svarsčiau, kiek tie raumenys išdirbti spec. efektais. Žiūrint įvairius video prieš pasirodant filmams, mačiau, jog Hardis intensyviai treniravosi pagal specialią programą, siekiant kuo labiau padidinti raumenų tonusą, tačiau netikiu, jog fiziškai įmanoma išsiauginti tokią Rašmoro kalvą ant savo kūno. Ypatingai matant interviu po filmavimų, kai Hardis atrodo kaip tiesiog ištreniruotas, bet neištinęs vyriškis. Tiesa, geriau jau matyt, kai aktorius vaidina akimis ir raumenimis, o ne užpakaliu (kaip kad Jason Momoa).
Odinis paltas su kailiu? Žiemą šalta net Beinui!
Dar vienas jaunųjų aktorių frontą palaikantis aktorius buvo Džozefas Gordonas – Levitas (Joseph Gordon-Levitt). Drįsčiau pripažint, kad net ir dėl savo tikrai švelnių veido bruožų, jis yra labai įtikinantis aktorius, gebantis atlikti įvairius vaidmenis. Turint tokį veidą galima drąsiai vaidinti įvairiuose amplua – tiek linksmuose ir komiškuose, tiek rimtuose ir įtemptuose. “Tamsos ritero sugrįžime“ Gordonas-Levitas vaidina jauną, idėjinį policijos pareigūną Bleiką, dar nesužalotą korupcijos, tačiau po truputį graužiamą Gotamo tamsos. Jis yra vienas iš tų retų Gotamo piliečių, žinančių, kad Betmenas nėra blogis ir kad tik jis gali išgelbėti Gotamą nuo visiško nušlavimo nuo žemės. Bleiko vaidmuo buvo atliktas tikrai įtikinamai, įdomiai, su savotišku vaikišku ir idealistiniu šarmu.
Vienintelis gyvas likęs futbolininkas – juodaodis? Rasizmui – ne, škias.
Žinoma, kalbėti apie Maiklo Keino (Michael Caine), Morgano Frymano (Morgan Freeman) ir Gario Oldmano (Gary Oldman) vaidybą net nereikia pradėti. Jie visi nuostabūs, visi savotiškai tobuli. Ypatingą vaidmenį filme atlieka šįkart mažiau matomas Alfredas (Michael Caine), kuris nebenori, kad jo užaugintas Briusas Veinas grįžtų į Betmeno pasaulį, nes bijo palaidoti paskutinį Veino šeimos narį. M. Keino sugebėjimas tobulai perteikti mylinčio dėdulės emocijas vietomis net sugraudindavo ar įkišdavo guzą gerklėn. Tuo tarpu Morgano Freemano vaidinamas Fox‘as, taip pat matomas gerokai mažiau nei ankstesnėse dalyse, išlaikė savo vaikišką charakterį kalbėdamas apie visą karinę ginkluotę. Na, o Gario Oldmano vaidinamas policijos komisaras Gordonas išlieka vienas iš tų stipriųjų filmo veikėjų, kuris apkaltino Betmeną Hario Dento nusikaltimais ir dėl to jaučiasi be galo blogai. Jis vis nori atskleisti tiesą, tačiau niekaip neišdrįsta arba jam yra sukliudoma. Galima tik tikėtis, jog kažkas jam padės tai padaryti.
Taip pat, negalima pamiršti ir moters-katės Anos Hatavei (Anne Hathaway). Vieniems ji patinka, kietiems – ne. Pagrindinis jos erzinantis dalykas yra tas „saldumas“, kuris šiame filme buvo labai tinkantis. Subtili, mažai besišypsanti, gundanti arba tiesiog trumpai tariant – femme fatale. Puikiai atliktas vaidmuo už kurį galima tik nulenkt galvą. Tiesa, kadangi mažai domėjaus moterimi-kate, man kilo klausimas, ar tik jie nebuvo dideli priešai ir vienas kitam neturėjo kenkti? Tačiau bendras vaizdas buvo tikrai geras.
Murrr?
Visi likę aktoriai yra kiek mažiau įdomūs, kiek mažiau rodomi ir tik įsilieja į bendrą vaizdą. Žinoma, dar yra Marion Cotillard, kuri daug kam patinka, bet aš negaliu jos pakęst. Ar dėl jos erzinančio prancūziško akcento, ar dėl to, kad ji nuolat gauna bjaurios kalės vaidmenis, tačiau niekaip man ji neįtinka, kad ir kur aš ją matyčiau, todėl gilintis nelabai ir norisi.
Ir taip, vaikai, buvo atkirsti keliai iš miesto.
Kalbant apie filmą bendrąja prasme, tai yra labai stiprus kūrinys. Ar jis tobulas ir geresnis už ankstesnes 2 dalis? Galėčiau leisti sau suabejot. Tiesa, tai pirmoji dalis, kurią mačiau kino teatre, todėl visas įspūdis, savaime suprantama, buvo žymiai stipresnis nei žiūrint namie. Tačiau trūkumų filmas tikrai turi. Kaip vieną tokį galima būtų įvardinti Betmeno trūkumą. Jau žinoma, jog Nolano filmuose apie Betmeną didžiausias dėmesys skiriamas būtent blogiukams, ne didvyriui. Galbūt dėl to filmai yra tokie tamsūs. Tačiau šioje dalyje Betmenas buvo labai retai matomas. Tiesa, nesupratau dar vieno dalyko – kiek tas pirmojo filmo Kaliausė gali vaidinti ne beprotį? Juk, berods, jis pirmoje dalyje išprotėjo? Ir dar filme kliurkų tikrai yra, tačiau jas geriau pamatyti patiems, o ne perskaityti. Išlieka tik pastebėjimas, jog filmas išlaiko cikliškumą, sugrįždamas prie filmo ištakų, sugrįždamas į pradžią.
Kaliniai po Beino kojomis. Ak taip, dar su AK-47!
Nepaisant visų mažų trūkumėlių, filmas išties įspūdingas. Kristoferiui Nolanui galima tik paspausti ranką už tai, jog jis sugebėjo supinti tamsą, nenuvalkiotą humorą, laikų įtaikytas frazes ir puikius vaizdo efektus į viena nuostabiai įtraukiančią beveik 3 valandų juostą. Nolanas, filmą sujungęs su fantastišku ir amą atimančiu Hanso Zimerio takeliu sukūrė šedevrą (su menkais trūkumais). Ir kas dar smagu – nereikia nė 3D, kad filmas atrodytų efektyvus. Kodėl? Todėl, kad viskas daryta tobulai, protingai, naudojant begales statistų, o ne kompiuterines programas. Taip pat, filmuota ne tik Jungtinės Valstijose, bet ir kitose šalyse, o ne tik įsivaizduojamoje aikštelėje. Viena tų šalių – Indija. Taigi, per daug nesiseilėjant, galima pabaigti mintimi – Krintame tam, kad išmoktume atsikelti.
Lauksime naujojo Betmeno.
Kinas ir ko. 