Keli pastarieji metai gali patvirtinti, jog siaubo filmai patiria naująjį aukso amžių. Kiekvienais metais kino ekranuose pasirodo vis daugiau šio žanro filmų, kai vienu metu jie buvo visiškai pamirštas reikalas. Po siaubingai ilgos „Paranormalių reiškinių“ serijos, kuri šiais metais pristatė paskutinį ir patį nesąmoningiausią dokumentinį siaubo filmą apie siūlų tampomus stalus, galiausiai kine buvo galima išvysti kažką naujo. Ir tai, kas buvo nauja, galima įvardinti „Tūnąs tamsoje“ ir „Išvarymas“. Tai siaubo žanro atstovai, po gero dešimtmečio stingę kraują ir žiūrovus privertę tiesiog spiegti kėdėse. Šiais metais sulaukėme dar vieno ne tik siužetine linija, bet ir filmavimo stiliumi ypatingo siaubo filmo, kuris privers įsitempti žiūrint po pirmųjų dešimties minučių. Tų pačių „Tūnąs tamsoje“ ir „Išvarymas“ kūrėjų komanda sukuria neeilinį darbą – „Okulus“.
Truputį siaubą keliantis žvilgsnis
Po 10 metų psichiatrinėje ligoninėje Timas galiausiai išeina į laisvę ir susitinka su seserimi Keile. Ji ilgai ieškojo veidrodžio, sugriovusio jiems abiems gyvenimus ir, galiausiai, radusį jį, priverčia Timą įvykdyti dešimties metų pažadą. Bet pirmiausia, vaikai turi įrodyti ir sau, ir pasauliui, kad jų šeimą ištikusi tragedija yra būtent mistinio blogio, tūnančio veidrodyje, kaltė. Staiga prasideda sunkiai paaiškinami įvykiai, kuriuos sunku paaiškinti.
Vaikai pasirodė ne ką prasčiau už vyresnius kolegas
Šio ganėtinai įdomaus siaubo filmo kūrėjas didžiajame kino pasaulyje dar nėra labai žinomas. Mike‘as Flanaganas yra tik mailius plačiuose didžiųjų ekranų vandenyse, iki šiol kūręs tik mažo biudžeto ir trumpametražius siaubo filmus, kurių pažiba ir buvo šio filmo, galima sakyti, priešistorė, trumpametražis „Okulus: 3 skyrius – Žmogus turintis planą“. Prie jo prisidėjusi naujojo siaubo amžiaus kūrėjų komanda leido šiam tikrai perspektyviam kūrėjui atskleisti savo sugebėjimus.
Juostoje matosi labai didelis režisieriaus įdirbis. Tiek kuriant filmą, tiek rašant jam scenarijų. Dialogai trumpi, bet įdomūs, tiksliai perteikiantys veikėjų būseną ir situaciją. Siužetinė linija, nors ir turi kelias mažas skylutes, atsirandančias pabaigoje, nėra labai prasta ir neleidžia pajusti nuobodulio. Filme nebėga kraujo upės, o tai tik dar labiau atskleidžia stiprią psichologinė juostos pusę. Tai šiuolaikiniuose siaubo filmuose yra retas reiškinys. Specialiųjų efektų šiame filme nėra, tik maža dalelė grimo, kuris atrodo ganėtinai kraupiai.
STAIGMENA!
Operatoriaus darbas nenuviliantis. Kiekviena scena perteikiama vis kitu kampu ir tai žiūrovams kelia vis didesnę įtampą. Tiek statiškos, tiek judesio scenos yra išpildytos su kaupu, todėl kiekviena filmo minutė suteikia savotišką malonumą. Iš tos pusės, jog žiūri kokybišką, techniškai tvarkingą ir ne su iki gyvo kaulo įgrisusia buitine kamera nufilmuotą vaizdą. Garso takelis šiame filme parinktas labai tiksliai, todėl kiekvienas staigus judesys, „staigmena“ ar tiesiog pasakojimas yra dar labiau sustiprinamas stiprių garsų. Juostos montažas yra paties aukščiausio lygio. Iki šiol siaubo filmuose dar neteko matyti tokio įdomaus sprendimo, kai žiūrint filmą jau sunku suprasti, kuriame laike randiesi ir ko tikėtis toliau.
Siaubo pilnos akys.
Aktorių kolektyvas, kaip ir priklauso siaubo filmui, yra skurdus ir su labai menkai žinomais aktoriais. Pagrindinius vaidmenis atliko keturi aktoriai, kurie, galime sakyti, vaidino poromis. Visi jie pasirodė ganėtinai gerai, nes vaidyboje perspaudimo nesijautė, viskas atrodė natūraliai. Ir štai poros vyresnius Kailę ir Timą suvaidino Karen Gillan, kurią jau labai greitai išvysime visai kitokiame amplua filme „Galaktikos sergėtojai“, ir Brentonas Thwaitesas, kuris taip pat greitai pasirodys „Piktadarės istorijoje“ su Angelina Jolie.
Kaip elgtis, pamačius save iš šono?
Jaunųjų Kailės ir Timo vaidmenis atliko Annalise Basso, daugiausiai vaidinanti TV serialuose ir Garrettas Ryanas, kurį siaubo filmų mėgėjai galėjo išvysti „Tūnąs tamsoje: antra dalis“. Ir dar viena pora – tėvai. Juos įkūnijo Katee Sackhoff, dažniausiai matoma televizijoje, tačiau ja neapsiribojanti, ir, turbūt labiausiai žinomas viso kolektyvo aktorius – Rory‘is Cochrane‘as, atlikęs vaidmenis „Argo“, „Parklando ligoninėje“, „Visuomenės priešai“ ir t.t.
Tokie pokalbiai retai pasibaigia geruoju.
„Okulus“ – tai vienas originaliausių pastarųjų metų filmų, galintis drąsiai lygiuotis su naujųjų laikų siaubo filmais „Išvarymas“ ir „Tūnąs tamsoje“. Tikrai įdomus montažas, įtraukianti istorija, kraują stingdantys garsai ir siužetinė linija ir sąlyginai gera aktorių vaidyba turėtų atpirkti kiekvieno žiūrovo lūkesčius.
Kinas ir ko. 