Jau tapo įprasta tvarka, kad studija „Marvel“ kasmet išleidžia bent po porą superherojų filmų, savo populiarumu uždirbančių mažiausiai milijardą dolerių. Tai yra tiesiog auksinė karvė, kurią studija melš dar bent penkis metus. Kita vertus, žmonės į šiuos filmus eina ne dėl gero vardo, o dėl smagaus turinio. Skoningas humoras, charizmatiški veikėjai ir ganėtinai įdomi istorija labai retais atvejais kino mėgėjus nuvilia. Šiais metais buvo kiek nenusisekęs, bet lygiai toks pats pelningas „Geležinis žmogus 3“, jau užbaigęs savo solinę epopėją „Marvel“ visatoje, o dabar kino ekranuose karaliauja didysis ir galingasis skandinavų griaustinio Dievas filme „Toras: tamsos pasaulis“.
Po įvykių Niujorke Toras grįžo į Asgardą ir iš ten pradėjo vykdyti savo dieviškąjį darbą – įvedinėjo tvarką ir ramybę devyniuose pasauliuose. Užduotis, atrodo, baigta, Lokis sėdi Asgardo požemiuose, visur vyrauja taika. Tačiau po kelių tūkstantmečių grėsmę pradeda kelti ilgai miegojęs blogis, siekiantis sunaikinti visų pasaulių šviesą ypatingu ir nesunaikinamu ginklu, nuolat keičiančiu formą. Kartą per penkis tūkstančius metu visi devyni pasauliai tampa lygiagretūs, todėl tamsieji elfai, siekiantys užtemdyti visą visatą, būtent to lygiagretumo metu stengsis pasinaudoti galimybe sunaikinti visą šviesą, kad visur įsivyrautų blogis. Tik dievai ir jų armijos gali sustabdyti Žemėje siautėti pradėjusius tamsiuosius elfus ir dar kartą išgelbėti pasaulį nuo katastrofos. O gal… Pasirodys, kad ir Dievai miršta taip pat greitai, kaip mirtingieji?
Naujasis „Toro“ pasaulio režisierius Alanas Tayloras, iki šiol daugiausiai užsiėmęs TV serialais, kurių sąraše yra „Sostų žaidimas“ ir „Sopranai“, gavo pirmą didelį užsakymą. Jam buvo patikėta tęsti vieno iš „Marvel“ herojų seriją ir jis šią užduotį įvykdė labai gerai. Lyginant šią juostą su pirmąja dalimi, filmai skiriasi kaip diena ir naktis. „Tamsos pasaulis“ yra žymiai brandesnis, vizualiai kokybiškesnis kūrinys ir dėl to galima padėkoti būtent A. Taylorui. Naujas požiūris į veikėjus ir istoriją suteikia itin didelį malonumą sėdint kino salėje. Scenaristai taip pat puikiai pasidarbavo. Jų buvo tikrai ne vienas ir ne du, bet veiksmas, dialogai ir visa nupasakota istorija buvo tokia įtraukianti, jog dvi valandos prabėgo akimirksniu. Ir dar, norisi padėkoti scenaristams, kurie rado alternatyvų pavadinimą Toro kūjui, kuriam trūksta bent poros balsių. Mjolnirą viena veikėja pavadino… Nesakysiu kaip, patys pastebėkite. Filme taip pat puikiai perteikta meilės istorija, kuri nė truputėlio neerzino, nebuvo per prievartą kišama, todėl stebėti du pasaulių skiriamus įsimylėjėlius tikrai neerzina.
Kas susiję su filmo technine puse – viskas įgyvendinta iki pat smulkmenų. Vienintelis dalykas prie ko galima prikibti – vis dar iki galo neišdirbtas 3D. Jis matomas, kartais jaučiamas, bet į akis skriejančių akmeninių golemų liekanų ar krintančių stiklo šukių galėtų būti daugiau. Nuo pirmosios juostos 3D technologija patobulėjo, tačiau galutinai netenkina. Galbūt „Marvel“ galėtų konsultuotis su Alfonso Cuaronu? Bendrąja prasme efektai atrodė labai kokybiškai ir įtikinamai. Sprogimai kėlė šiurpuliukus, ginklų žvangėjimas privertė išsitiesti kėdėje, o nenuslūgstantis veiksmas neleido atitraukti akių nuo ekrano. Visą efektą dar labiau sustiprina garso takelis, kuris buvo parinktas taip gerai, jog kiekviena kovos scena ar išraiškingas vaizdas buvo tiesiog papildoma garsais, sudarančiais tobulą harmoniją. Patobulėjimas šįkart matomas ir Asgardo vaizdavime. Jei pirmoje dalyje Dievų miestas atrodė kaip milžiniški auksiniai vargonai, tai čia jau vaizdas buvo kaip tikros karalystės.
Na, o šioje juostoje aktoriai tiesiog karaliauja. Kiekvienas aktorius puikiai atliko savo užduotis ir labai įtikinamai įkūnijo veikėjus. Ypatingai sunku kažką išskirti iš viso būrio žinomų žmonių. Trumpi pastebėjimai. Chrisas Hemsworthas šįkart buvo visiškai kitoks Toras, nei matėme pirmojoje dalyje ar net „Keršytojuose“. Jau nekalbant apie ilgesnius plaukus, šįkart Toras buvo solidesnis, išraiškingesnis, ir daug labiau subrendęs. Ir žinoma, jis moterims suteikė net šešias priežastis stebėti jį didžiajame kino ekrane. Tomas Hiddlestonas, įkūnijęs Lokį, dar kartą parodė savo klastingąją pusę, o kartu išliko charizmatiškas, sarkastiškas ir sugebantis sukelti dvejopus jausmus. Žmogiškojo pasaulio atstovę ir Toro meilę Džeinę suvaidinusi Natalie Portman nelabai pasikeitė nuo pastarojo filmo, bet ir tuomet ji savo vaidmenį atliko gerai, todėl pastabų jai kaip ir nėra.
Iš kiek mažesnes roles turėjusių aktorių visi taip pat atrodė nepriekaištingai. Apie Anthony Hopkinso ir Rene Russo vaidybą net neverta kalbėti, o Idris Elba kiek patobulėjo nuo pastarosios dalies. Matyt, įsijausti į blokbasterio veikėjo vaidmenį jam pavyko po vaidmens „Ugnies žiede“. Zachary Levi, daugumai žinomas iš serialo apie kvėšą moksliuką superšnipą „Čakas“, čia buvo visiškai neatpažįstamas ir taip pat puikiai susidorojo su savo vaidmeniu.
Dar viena trumpa pastabėlė – visiems žiūrovams yra siūlytina pasilikti iki pačios filmų titrų pabaigos. Bus rodomas net ne vienas, o du trumpi siužetėliai. Vienas jų pristatys laukiamiausią 2014 metų „Marvel“ projektą.
„Toras: tamsos pasaulis“ – tai itin įspūdingas „Marvel“ visatos tęsiamasis darbas, žymiai lenkiantis pirmtaką. Vizualiai patrauklus, kupinas efektingų veiksmo scenų, nebanalios meilės istorijos ir skoningo humoro filmas, leisiantis dvi valandas keliauti su perkūno Dievu Toru po skirtingus pasaulius. Gerokai patobulėjusi istorija įtrauks į visą ekrane matomą veiksmą ir nepaleis iki paskutiniųjų filmo titrų.